Vištiena ir kiaušiniai maisto pramonėje yra svarbūs visame pasaulyje, todėl sunku būtų nepastebėti pastaruoju metu kilusio sąmyšio dėl šių produktų, o tiksliau, pačių vištų: kilmės, auginimo bei laikymo sąlygų. Itin aršaus pasipiktinimo sulaukia tie verslai, kurie įsigyja nelaisvėje laikomų paukščių mėsą ar kiaušinius, todėl verslininkai yra priversti rinktis ne narvuose, o laisvėje auginamų gyvūnų žaliavą. Ir nors kai kuriose užsienio šalyse šis reiškinys gerokai gajesnis, pagreitį jau įgauna ir Lietuvoje.
Kaip viskas prasidėjo
Situacija fermose kiek nuodugniau imta stebėti ne taip seniai – prieš keletą metų. Nors gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos reikalavimus ir rekomendacijas, kaip turi būtų prižiūrimi šie gyvūnai, išlaido gerokai anksčiau (nurodoma, kad vištos turi turėti užtektinai vietos judėti, gauti šviesos ir būti aprūpintos kitomis jų gerovei būtinomis sąlygomis). Tendencija, rinktis kuo laisviau auginamų vištų kiaušinius ir atsakingai užaugintus mėsinius paukščius, pirmiausia įsitvirtino Amerikoje. 2016-aisiais keli maisto pramonės milžinai („Compass Group”, „Aramark” ir „Sodexo”) ėmė laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų. Visai netrukus šiuo pavyzdžiu pradėjo sekti restoranai – nelaisvėje laikomų vištų kiaušinių ir neatsakingai užaugintų vištų mėsos buvo visiškai atsisakyta. Taip pasielgta ne tik moralės sumetimais, tačiau ir atsižvelgus į tai, kad humaniškomis sąlygomis laikomi paukščiai rečiau serga ir miršta bei patiria mažiau sužalojimų. O ką jau kalbėti apie visuomenės, klientų nuomonę šiuo klausimu.
Kodėl verta paklusti arba kas laukia nepaklusus
Prasidėjo nauja, atsakingo žaliavos pasirinkimo ir dėmesio gyvūnui gerovei era. Vieno restorano sprendimą tuoj pat ėmė sekti kitas, kol galiausiai tai virto masiniu reiškiniu. Kaip ši tendencija atsiliepė restoranams? Visuomenėje itin sparčiai pradėjus sklisti informacijai apie žiaurius paukščių laikymo būdus (ypač mėsinių, broileriais vadinamų vištų auginimą ir skerdimą) verslininkai paprasčiausiai buvo priversti stoti į gretas tų, kurie palaiko gyvūnų gerovės iniciatyvą. Taigi, restoranas, kuriame patiekalai ruošiami iš atsakingai laikomų paukščių kiaušinių ar mėsos, nė kiek nenukentėjo, o dalis jų netgi sulaukė klientų srauto padidėjimo. Priešingai nutiko tiems, kurie nepanoro paklusti įsivyravusiai tendencijai. Žinoma, rinktis geresnės kokybės produktus visada kainuoja brangiau, todėl dalis restoranų nutarė ir toliau palaikyti santykius su senaisiais tiekėjais, tik vargu, ar toks sprendimas padėjo sutaupyti. Greta tų įstaigų, kurios ir toliau naudoja narvuose laikomų kiaušinius ar neatsakingai auginamų vištų mėsą, imti rengti piketai, jie tiesiog viešai nulinčiuoti socialiniuose tinkluose. Nepaklusti klientų poreikiui pasirodė tikrai žalinga ir kai kurios maitinimo įstaigos, laikytos tikrai stambiomis, netgi buvo priverstos užsidaryti. Ir tai neturėtų stebinti, turint omeny, kad Amerikoje atliktų apklausų duomenis, net 83 procentai jaunimo, rinkdamiesi maistą, atsižvelgia į tai, ar jo ruoša nepakenkė gyvūnų gerovei.
Toks klientų susidomėjimas gyvūnų auginimo ir laikymo klausimais išprovokavo dar vieną pokytį viešojo maitinimo sektoriuje. Tiesa, šis jau nėra naujiena ir Lietuvoje. Vis daugiau restoranų valdytojų į valgiaraščius įtraukia vegetarinių ar net veganinių patiekalų. Šis ėjimas taip pat buvo būtinas, tyrimais Amerikoje buvo nustatyta, kad apie 12 procentų jaunimo save laiko veganais, o tai reiškia, kad nenorėdamas prarasti klientų, privalai reaguoti į pokyčius rinkoje.
Lietuvos pozicija gyvūnų gerovės klausimu
Kaip jau minėta, vis daugiau dėmesio kiaušinių ir vištienos kilmei sulaukiama ir Lietuvoje. Kaip ir kitose šalyse, čia pokytį skatina sąmoningi vartotojai – jaunimas. Madą diktuoja ir didieji maisto pramonės tinklai, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, pavyzdžiui, „McDonalds“ ar ne taip seniai Lietuvos rinką pasiekęs „Lidl“. Spėjama, kad ilgainiui, kaip ir Amerikoje, Lietuvoje turėtų būti pereita prie produktų, kurie nekenkia gyvūnų gerovei (ir tai ne vienintelė priežastis – teigiama, kad kuo laisviau paukštis gali judėti, tuo ir kiaušinių kokybė geresnė), o narvuose laikomų vištų ūkiams apskritai prognozuojama pabaiga.
Klientų rūpestis gyvūnais jau ir dabar aiškiai pastebimas: restoranuose tampa priimtina teirautis, iš kokių kiaušinių ruošiami patiekalai, nuolat akcentuojama, kad parduotuvėse taip pat nesunku pasitikrinti, kaip laikomos vištos (jie žymimi skaičiais: 0 – ekologinio ūkio produkcija, 1 – laisvėje laikomų vištų, 2 – ant kraiko laikomų vištų ir 3 – narvuose laikomų vištų), be to, pastebėta, kad narvuose laikomų paukščių kiaušinių pardavimas sumažėjo, o laisvėje – gana ženkliai išaugo. Klientai vis dažniau renkasi šiuos produktus nepaisant didesnės kainos. Aktyvėja ir vegetarų bei veganų judėjimas, nuolat steigiamos naujos, modernios šių klientų poreikius atitinkančios viešojo maitinimo įstaigos.
Atrodo, kad ir į Lietuvą sparčiai atsirita gyvūnų gerovei neabejingo verslo ir vartotojų banga. Ją nuolat kursto įvairios organizacijos, skatinančios ir klientų, ir verslo sąmoningumą. Galbūt Lietuvos verslininkams negresia tokios pasekmės, apie kokias kalbama Amerikos rinkoje, tačiau akivaizdu, kad klientų pozicija ir čia labai aiški. Ar jai paklusti, ar priešintis – kiekvieno sprendimas, svarbu nepamiršti pasimokyti iš pavyzdžių ir kitų jau padarytų klaidų.