Miško užeiga. Nesusipratimas pamiškėje.

„Miško užeiga“ puikuojasi užrašas ant pamiškėjė prisiglaudusio medinio namelio. Iš pirmo žvilgsnio galima pamanyti, kad nėra prie ko ir prikibti – stovėjimo aikštelė, kaip tokiame užkampyje, gana erdvi, jos viduryje – didžiulė eglė. Eksterjere dominuoja medienos detalės – viskas, kaip pridera užeigai. Tačiau taip atrodo iki tol, kol neįkeli kojos į šią Plytinės gatvėje, Vilniuje įsikūrusią kavinę. Ar tiksliau – neiškeli kojos iš automobilio.

Aikštelė, kurioje tenka statytis automobilį – tikras minų laukas. Gerai, kad bent pašalę, kiek lengviau persiristi per didžiules duobes. Tik štai išlipus, kyla nemenkas pavojus į jas įsiristi – gal druska labiau reikalinga virtuvėje, bet pagailėta ir smėliuko. Ką gi, per daug norėti negali, juk „Miško užeiga“, o kur miške matyta civilizacija. Jos, beje, stinga ir viduje.

Vos pravėrus užeigos duris, visos anksčiau puoselėtos viltys pakliūti į užeigą, akimirksniu pradingsta.

Vos pravėrus užeigos duris, visos anksčiau puoselėtos viltys pakliūti į užeigą, akimirksniu pradingsta. Pakliūni į tikrą chaosą. Didesnį interjero nesusipratimą būtų sunku ir įsivaizduoti: jokios aiškios idėjos, jokio vientisumo (vienintelis vertas dėmesio sprendimas – šviestuvas-taurė, kuris kitoje vietoje galėtų tapti nebloga interjero detale). Visos kavinėje esančios salės – skirtingos, vienoje dominuoja pasteliniai atspalviai, kita akina kraujo raudonumu, trečioje – plytinės sienos, o dar kitoje… Tinkamiausias apibūdinimas būtų – tikra šiltnamio imitacija. Tačiau blogiausia net ne tai. Tiesiog nepaaiškinamas sprendimas, kad šiltuoju metų laiku, norėdamas patekti į kavinės lauko zoną, turi įveikti tą šiltnamį, kuriame gali vykti ir, pavyzdžiui, gedulingi pietūs. Argi nežavi mintis ieškoti staliuko giedamo rožančiaus fone?

Atslūgus šokui, kuris ištiko pamačius raudonas siūlines užuolaidas ant langų, skirtingus staliukus, sustatytus visur, kur tik įmanoma, pustuščius pomidorų padažo indelius ant jų, mirksinčius paveikslus ant sienų ir galybę kitų įdomybių, galima ryžtis atsiversti ir valgiaraštį. Kur, beje, ne ką mažesnis chaosas. Veikiausiai neseniai į valgiaraštį įtrauktų patiekalų nuotraukos ir aprašai – tiesiog atspausdinti ant popieriaus ir įmesti į jį. O idėjos nerasta ir čia. Valgiaraštis toks mišrus, kad sunku ir pasakyti, kokią virtuvę mėginama atstovauti. Na, galima pagirti nebent tai, kad jame yra ir užeigai būdingų patiekalų.

Kalbant apie patiekalus… „Miško užeiga“ dažniausiai giriama dėl skanių šašlykų. Ir taip, tai tiesa, jų skonis čia neprastas, porcija – sočiai ir dar su avansu, o kaina verčia šypsotis (už 6 eurus galima sukirsti gana gerą porciją vištienos). Vis dėlto, šašlykas, veikiausiai, yra vienintelis čia padoriai paruošiamas patiekalas. Užsisakius salotų, jose galima rasti supjaustytų porų laiškų ar salotų šaknelių. Bet patiekimas gana estetiškas, pasistengta dekoruojant, indai dailūs, tik, deja, tikrai ne užeigos stiliaus.

Baisus estetikos stygius jaučiamas kitose srityse, ypač – personalo. Nepaisant to, kad gali puikiai girdėti, kaip padavėja rėkte išrėkia pateikta užsakymą tiesiog stovėdama prie baro, dar ir nosį išsipučia čia pat. Nepaisant to, personalas dirba tikrai operatyviai – jau minėtas šašlykas stalelį pasiekia greičiau nei per pusvalandį, nors kavinėje klientų nestinga.

Puikiai girdėti, kad darbo užtenka ir virtuvėje. Apie duris ar ventiliavimo sistema šioje vietoje, atrodo, niekas nėra girdėjęs. Kvapų lavina užgriūna vos pravėrus duris ir, nelaimei, apsistojusi plaukuose bei drabužiuose, parlydi iki pat namų. O ką jau kalbėti apie sklindantį triukšmą. Trintuvų, plaktuvų ir kitos technikos melodijos užgožia net kavinėje grojančią muziką. Nėra ką nė sakyti apie pašnekovo žodžius. Garsiau skamba nebent tik telefonas. Na, bent aišku, kad maisto išsinešti tikrai galima užsisakyti. Pati muzika nemažiau chaotiška nei kitos detalės. Žodžiu, nerasta nei tvarkos, nei idėjos.

Tiesa, bandymų sukurti užeigos atmosferą esama. Sijos palubėje atrodo tikrai gerai. Kažką panašaus į užeigos stilių mėginta imituoti ir ant kai kurių stalelių – čia patiestos staltiesės-takeliai, tik visas pastangas gadina tai, kad jos sintetinės. Idėją netikėtai papildo kavinės šeimininko noras taupyti – sąskaitos čia vis dar rašomos ranka.

Na, netikėtumų šioje vietoje tikrai nestinga, tik kiek iš jų džiuginantys – nežinia. Į užeiga ši vieta panaši nebent tuo, kad taip parašyta virš durų. Beribis chaosas ir estetikos stoka „Miško užeigą“ paverčia tiesiog nesusipratimu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *