„Magma“ tik paveikslėlyje magma

Nedidelė  automobilių stovėjimo aikštelė, keletas purvinų stalelių lauke, perrištų masyviomis grandinėmis, nušiuręs gėlynas greta stovėjimo vietų ir didžiuliai reklaminiai ekranai languose – toks vaizdas pasitinka restorano „Magma“ (Vilniuje, Žemaitės gatvėje) lankytojus. Ir, bent stovint lauke, visai neaišku, kur atsidūrei: ugnikalnio papėdėje ar apleistoje aludėje.

Magma

Įėjus į restorano vidų, tampa aišku, kad ir čia nelabai kas su susiję su įstaigos pavadinimu. Gal būtų galima atleisti, jei ne keletas trykštančios lavos paveikslėlių ant sienų, rodančių, kad visgi idėją sukurti bandyta. Beje, kalbant apie tuos paveikslėlius – pastarieji labai išsiskiria iš viso interjero, atrodo pigūs ir kaži ar išvis reikalingi. Pirmojoje restorano salėje interjeras nėra prastas, nors labiau primena vyno ar alaus rūsius: akmens, medienos ir geležies derinys, kurį papildo dekoratyvinės statinaitės. Ypač vertos dėmesio geležinės, labai panašios į rankų darbo, kėdės. Nors yra gana sunkios, tačiau vaizdas iš tiesų geras. Jei nebūtų persistengta su restorano dekoracijomis, būtų galima sakyti, kad vieta įrengta skoningai. Deja, šią mintį greitai tenka pamiršti. Atrodo, kad „Magmoje“ telpa viskas, kas tik gali: greta jau minėtų statinaičių čia galima pasigrožėti ir diskotekos šviestuvais palubėje ar didžiuliu akvariumu, o ką jau kalbėti apie plačiaekranį televizorių virš baro ar net… Narvelį su papūgėlėmis. Nedera net ir tai, kas mėginta suderinti (pavyzdžiui, vazonai – visi skirtingo dydžio, tekstūros ir spalvų). Na, o įvairiais rakandais nukrautas baras (beje, ant jo galima rasti ir aukų dėžutę) ir vienas prie kito šonais prilipę net ir pustuščiai buteliai estetikos tikrai neprideda.

Magma

Antrojoje salėje linksmybių taip pat netrūksta – čia net ne visai tas pats restoranas, o tikrų tikriausia picerija ar greitojo maisto užkandinė. Šioje vietoje karaliauja picų kepėjas, jo stalas ir galybė ekranų virš jų: valgiaraštis, paveikslėliai ir kiti įvairiaspalviai dalykai. Mintis taip atskirti erdves nėra prasta, gal net priešingai, tačiau bent interjeru buvo galima pasirūpinti – tos pačios sunkios kėdės čia tikrai netinka. Jei jau taip norėta įkurti ir restoraną, ir piceriją, galėta pasirūpinti detalėmis šiai idėjai įgyvendinti ar mažų mažiausiai, paskirstyti dekoro elementus. Juk akivaizdu, kad perdėtas siekis sukišti į vieną vietą viską, kas madinga ir pelninga, gerokai gadina restorano įvaizdį. Ypač turint omeny, kad visur, kur tik įmanoma, švyti šūkiai, kad didžiausias „Magmos“ pasididžiavimas išvis yra… Cepelinai!

Magma

Kad ir kaip būtų, blogiausia šioje vietoje tikrai ne interjeras. Absoliučiu lyderiu būtų galima įvardinti aptarnavimą, nes jo beveik nėra. Nėra net elementaraus suvokimo, kad kartu užsakyti patiekalai atnešami kartu, ne penkiolikos minučių skirtumu. Ir kad prieiti prie vienintelių tuo metu restorane esančių klientų taip pat vertėtų, užuot įnirtingai tvarkius tuščius staliukus ar junginėjant muziką (ją nuspręsta paleisti maždaug viešnagės viduryje – galbūt čia modernus būdas taupyti? J O ką jau kalbėti apie mandagumą grąžą pateikti nesuplėšytais banknotais (ir ne šiaip suplėšytais, o perplėštais pusiau ir suklijuotais lipniąja juostele!) Toks personalo įžūlumas nustelbia ir tvarkingą aprangą, ir švarą restorane ir kitus privalumus. Beje, reikėtų paminėti, kad „Magma“ yra viena tų vietų, kur vadovai po virtuvė ar už baro gali vaikščioti nepasikeitę nei drabužių, nei avalynės.

Magma

Kantriai luktelėjus valgiaraščio, tas pats noras aprėpti viską akivaizdus ir čia. Pirmiausia, sėdint restorano pusėje, greta įprasto valgiaraščio pateikiamas ir atskiras picų. Tai, kad jie atspausdinti atskirai, tik dar labiau perša mintį, kad reikėtų griežčiau atskirti įstaigos erdves ir tai, kas priklauso restoranui, palikti restorane, o tai, kas picerijai – palikti joje. Na, bet tai niekis, palyginti su įdomiais sprendimais užklijuoti reklaminius restorano lipdukus ant patiekalų, kurių nebegamina. Dėl šio sprendimo valgiaraštis atrodo kaip komiksų knygelė. Visgi, yra kuo ir pasidžiaugti – tai kainos ir porcijos. Dydžiai pasiskirstę palankiai. Štai, pavyzdžiui, porciją midijų galima įsigyti už 8.50 euro. Bet pastarosios, veikiausiai, ir yra įmantriausias patiekalas šiame restorane. Šiaip ir „Magmos“ valgiaraštyje idėjų kratinys: jau minėti cepelinai, picos, įprasti karštieji patiekalai ir net mėsainiai. Derėtų paminėti sprendimą apie paruoštą patiekalą pranešti neįkyriu varpeliu – tikrai vykęs. Vietos, kuriose iš virtuvės vis dar įprasta šaukti, galėtų pasimokyti. Kaip ir laikyti uždarytas virtuvės duris ar pasirūpinti gera ventiliacija – „Magmoje“ tokių problemų nėra.

Magma

Ką gi, trumpai tariant – vieta nėra bloga. Švari, gana estetiška. Tik vertėtų susimąstyti apie tas perdėtas pastangas surinkti visus interjero sprendimus ir siūlyti klientams įvairių virtuvių bei patiekalų asorti vienoje vietoje. Na, bet dėl to negalima stipriai peikti, nes kol kas problema įtikti visiems lankytojams gana aktuali daugelyje restoranų ir kavinių. Gal kiek svarbiau būtų pasirūpinti aptarnavimo kokybe ir iki galo įgyvendinti išties neprastas idėjas.

Magma

 

Magma

 

Magma

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *