Restoranas „Trattoria di Ravello“ – Šiokia tokia dalis Italijos

Šiokia tokia dalis Italijos
Vilniaus Pilies gatvė yra vieta, kurioje tikrai nestinga maitinimo įstaigų. Restoranai ir kavinės kviečia lankytojus užsukti vasarą ir žiemą, o pasirinkimas, kur užkąsti, atsigaivinti ir jaukiai praleisti laiką išties gausus. Čia galima aptikti įvairių stilių ir skirtingas virtuves atstovaujančių įstaigų. Ne išimtis ir Lietuvoje tokio populiaraus itališko maisto restoranai. Vienas jų, „Trattoria di Ravello“, vilioja pasižvalgyti ir iš vidaus.

Tratoria

Įėjus pro duris nekyla jokių abejonių, kas norėta pasakyti – vieta tikrai dvelkia Italija. Medienos detalės ir mediniai baldai, kone stiklinis baras, raštuotos, sunkios užuolaidos, sodrūs raudoni ir šilti pasteliniai atspalviai nukelia į saulėtąją Viduržemio jūros šalį. Tačiau tik akimirkai. Žavesį tuoj pat ima gadinti virtuvės kvapai, be proto troškus oras ir, tikėtina, jo šaltinis – tiesiai priešais duris pastatytas dujinis šildytuvas ryškiu, ant paprasto balto popieriaus lapo raudonais dažais užrašytu įspėjimu, kad yra karštas. Prisėdus ima ryškėti ir daugiau trūkumų: puikieji baro stiklai ne tokie ir puikūs, kai prastai išvalyti, o mediniai baldai, nors atrodo labai dailiai, yra itin sunkūs ir nepatogūs (reikia pastangų kėdę prisitraukti ar atsistumti, o atsirėmus į atramą stalą pasiekti keblu). Akį traukia ir staliukų išdėstymas. Kai kuriais atvejais kėdės net nėra kur atsistumti, nes jos ir taip suglaustos atramomis. Atrodo, staliukai pastatyti visur, kur tik įmanoma. Net priešais lauko duris, salės (ir taip ne itin erdvios) viduryje. Beje, visai netoli jo, yra ir pagalbinis personalo stalelis-komoda, kur laikomi aliejai ir stalo įrankiai. Nors tvarkos ant jo nestinga, reikmenys dailiai išrikiuoti, visgi, praėjimas ir taip ankštokas, o kai jame dar kuičiasi personalas… Pastarąjį, kaip ir kasos aparatą, tikrai vertėtų perkelti iš restorano vidurio.

Tratoria

Ne mažiau sunku prasilenkti ir tuomet, kai nešamas maistas. Tiksliau, tai sunkiai įmanoma, paprasčiausiai tenka sustoti ir praleisti. Žinoma, visada galima rinktis antrąją restorano salę, kuri yra kiek erdvesnė ir puikiai tiktų mėgstantiems nuošalumą. Padavėjas ten užsuka retai, tad, nereikėtų nustebti, jei teks apie save priminti.
Derėtų daugiau užsiminti apie padavėją ir personalą apskritai. Aptarnavimas gana geras, padavėjas malonus, kantrus. Dirba tikrai profesionaliai ir atrodo tvarkingai – suderintos net prijuostės ir apavo spalvos. Deja, to paties negalima pasakyti apie virtuvės darbuotojus. Čia ne tik nėra kepurių, bet net ir plaukų gumyčių. Tad galima pasigrožėti, kaip plaikstosi darbuotojos plaukai minkant picų tešlą. Viena vertus, gal ir gerai, kad tų picų taip ir nepavyko paragauti – šiame itališkame restorane jų tiesiog nebuvo. Pasirinkimas ruošti tešlą darbo dienos vakarą neatrodo labai vykęs, bet gal taip buvo nuspręsta dėl svarių priežasčių. Ką gi, lieka žvalgytis po valgiaraštį toliau.

Tratoria

Pats valgiaraštis pateiktas gana tvarkingai. Solidus, odiniais viršeliais. Ir popieriaus lapai ne pigiausi. Tik pristigo tvarkos – kai kurie iš jų susiglamžę, o pasirinktas šriftas ir stipriai suspaustas tekstas gerokai apsunkina maisto pasirinkimą. Pačių patiekalų asortimentas nenuvilia. Madų čia nesivaikoma, idėja aiškiai išlaikyta – Italija ir ne daugiau. Akį kiek rėžia nebent populistiniai alkoholiniai kokteiliai, kurie išsiskiria raviolių, spagečių, picų ir vynų kontekste. Pastarieji, beje, brangoki. Už 150 mililitrų taurę reikia pakloti virš 5 eurų. Karštieji patiekalai – kaip daugelyje restoranų, 10-15 eurų už porciją. Tik ta porcija – atskira tema. 9 įdaryti makaronai su grietinės padažu – beveik 8 eurai. Patiekta estetiškai, indai prabangūs, dailių formų, raštuotais kraštais. Skonis didelio įspūdžio nepalieka, priešingai nei fetos salotos. Jos palieka. Labai sodrų druskos skonį. Tikrai būtų galima pervadinti į druskos salotas. Kurių, beje, tenka palaukti. Paruošti šiuos patiekalus trunka gerokai ilgiau nei pusvalandį.

Tratoria

Gerai, kad laikas neprailgsta, o alkį numalšinti padeda rami, fone skambanti fortepijono muzika. Idealus pasirinkimas ir optimalus garsas. Bravo. Gaila, kad vis tenka klausytis personalo intarpų. Tarpusavy ne tik šūkaliojama, garsiai kvatojamasi, bet net ir keiksnojamasi. Ir tikrai ne Mama mia. Ir net ne itališkai. O tai jau negerai, negerai… Apskritai personalo elgesys gadina ne tik nuotaiką, bet ir apetitą. Nepaisant jau minėtų žavingų plaukų, į maisto ruošos zoną draugai, ar tuo metu nedirbantys kolegos, nuolat vaikšto su striukėmis ir kuprinėmis. Turbūt reikėtų džiaugtis, kad virtuvė uždara ir nematyti maisto ruošos proceso. Kita vertus, jo nematyti net ir ten, kur turėtų. Picų gamybos stalas taip apkrautas buteliukais, puodeliais ir kitais įvairiais rakandais, kad net norėdamas nieko nepamatytum pro specialų langelį.

Tratoria

Na, o ką tikrai galima pamatyti šiame restorane – tai dekoracijos. Lentynėlės tiesiog nukrautos statulėlėmis, vazelėmis ir kitais niekučiais, kurių čia gerokai per daug. Juk restorano idėja ir taip labai aiški, vargu ar būtina sukrauti viską, kas būdinga Italijai. Verčiau jau derėtų prisiminti, kad interjerą reikia ne tik kurti, bet ir prižiūrėti: pakeisti nutriušusias drabužių kabyklas, perlakuoti nuspardytas medinių grindjuosčių, baro apvadų dalis, pasirūpinti derančiais sąskaitos dėkliukais (purvini, prisigėrę riebalų, sutrūkinėję plastikiniai stipriai gadina įspūdį) bei švara ir tvarka tualete, paslėpti elektros instaliaciją ir perdažyti nutinkuotas vietas, pakabinti vienodus šviestuvus, na, ir žinoma, negailėti ugnies žvakėms. Juk italai tokia svetinga tauta!

 


Galbūt ir Jūs norite, kad pas Jus apsilankytu mūsų specialistas ir įvertintu Jūsų restoraną, užeigą ar barą?
Taip pat galime padėti įrengti patrauklią, funkcionalią maitinimo įstaigą!

Tel. Nr.: +37064511143

El. Paštas: info@vmus.lt



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *